Žodyje teatras" slypi kelios miglotos sąvokos
Teatro pagalba mes vaizduojame realybę, tačiau ir dabar teatras negali išvengti simbolių ir mįslių.
Teatro vyksmas tai išsilaisvinimas. Tiek juokas, tiek audringi jausmai apvalo nuo apnašų. Kiekvienas apsivalymas reiškia naują ir lygų paviršių.
Teatras turi vieną ypatybę - jis neturi pastovumo. Čia visada galima pradėti iš naujo.
Kiekvienas aktorius, suvaidinęs rolę, atsipalaiduoja ir švyti pasitenkinimu. Troškimas dirbti jo jėgos šaltinis. Tačiau už tai tenka mokėti. Medžiaga, iš kurios jis kuria tai jo paties kūnas ir kraujas... Jis naudoja savo dvasios ir proto galias, kad iš šios medžiagos sukurtų personažus. Spektakliui pasibaigus jie dingsta. Tačiau žiūrovų sąmonėje kažkas įsižiebia. Atgimsta kontūras, skonis, kvapas, vaizdas. Išlieka esminis paveikslas, jos siluetas, ir jei visi elementai tinkamai suderinti, šis siluetas ir bus teatro prasmė.
Visų jų darbas ir gyvenimas yra susijęs su teatru, jų kūrybiniai atradimai įsikūnijo teatro materijoje. Jų gyvenimas tai teatras, tai žaidimas, turintis daugybę taisyklių, bet neturintis teisėjo.
Teatras yra reliatyvus. Galime paimti bet kurią tuščią erdvę ir pavadinti ją tiesiog scena. Per šitą erdvę eina žmogus, kažkas kitas jį stebi tiek ir tereikia, kad prasidėtų teatro vyksmas.
Kūrybos aktą teatre užbaigia žiūrovai. Kol nesusirinko publika darbas nesibaigia. Kūrybos aktas vertas jūsų dėmesio jau vien todėl, kad pagimdo patį tolerantiškiausią reiškinį -