Mano miestas

Klaipėda

...Šitą miestą galima tik mylėti - net nesusimąstant, už ką, neieškant racionalių priežasčių. Pasaulyje yra begalė miestų - ir daug didesnių, ir prašmatniau išsipuošusių, ir nepalyginamai senesnių, tarsi nepailstantys sargybiniai sergstinčių savo pačių praeitį. Tačiau neįmantrus Klaipėdos fachverkas, jūros druska kvepiantis Klaipėdos oras, laisvi ir išdidūs Klaipėdos žmonės man ne mažiau svarbūs už visas septynias Romos kalvas.

Mūsų miestui, tarsi artimam žmogui, kurį mylime ne už ką nors, o vien todėl, kad jis yra, esame linkę atleisti visas ydas bei trūkumus. Nes jame begyvendami net nepastebėjome, kaip patys tapome neatsiejama Miesto dalimi, būtinu Klaipėdos peizažo fragmentu. Ir mes, dabartiniai klaipėdiškiai, ir - esu įsitikinęs - daugybė šimtmečiais anksčiau čia gyvenusių pajutome magišką miesto trauką, ypatingą, laisvesnę ir atviresnę atmosferą. Ją pajunta net ir Klaipėdon tik paviešėti atvykstantys - pajunta miesto prie jūros dvasią.

Mes, klaipėdiškiai, prie jūros keliaujam, kai išsiilgstam ko nors didelio ir tikro, amžino ir nenuginčijamo. Keliaujam prie jūros tiesiog pabūti. Įsiklausom į vėjo pustomo smėlio šnaresį. Kieno laiką skaičiuoja tas milžiniškas, vaizduote neaprėpiamo dydžio smėlio laikrodis? Kažkieno daug didesnio, tikresnio ir amžinesnio už mus.

Skaičiuoja šimtmečius - kaip valandas. Mūsų Miesto šimtmečius.

Miesto, kuriame taip skubėdamos bėga ir mūsų dienos.

Gintaras Grajauskas